Moralė yra vertybių sistema, kuri suskirsto reiškinius į blogus ir gerus, teisingus ir neteisingus, prideramus ir neprideramus, vertingus ir nevertingus ir t.t. Moralė savo kilme yra idealistinių pažiūrų dalimi, kuomet kiekvienas reiškinys yra vertinamas iš moralinio dualizmo perspektyvos. Nors ir moralinius reiškinius bendrų intelektinių pajėgumų dėka geba suvokti visų tipų individai, tačiau tik Voltero tipas turi atskirą žodinės-garsinės atminties neprotinį procesą, kuris specializuojasi konkrečiai ties moralinių reiškinių suvokimu ir formulavimu.
Pats moralės procesas vyksta dešiniojoje smilkinio skiltyje, kurios pirminė funkcija yra garsinė atmintis (muzikos ir garsų apdorojimas bei išsaugojimas).
Jeigu intuicija užsiima realybės suvokimu, tai moralė savo ruožtu yra procesas, kuris užsiima reiškinių vertinimu. Kiekvienas veiksmas, kiekvienas poelgis ar reiškinys moralinio vertinimo metu įgauna vertybinę prasmę. Moralė sutaurina arba suvulgarina, sumenkina veiksmus, žodžių prasmes, analizuoja jų svarbą ar ne aktualumą, ieško vertybių. To pasėkoje Voltero tipo asmuo (moralė yra Voltero tipo asmenybės elementas valdomas dešinėje kaktos srityje) gali pradėti vertinti, sutaurinti reiškinius, kurie visuomenėje turi vertybės statusą ir tą vertinimą paversti asmeninių vertybių dalimi. Pavyzdžiui, alkoholis ir socialinis jo vartojimas europinėje kultūroje turi vertybinį statusą, tad dažnai Voltero tipo asmenys galiausiai suteikia savo vertybių sistemoje labai aukštą statusą alkoholiui kaip vertybei ir jo vartojimui. Moralė vienodai gali asmenine Voltero tipo individo vertybę „paversti“ bet kokią veiklą, koncepcijas ar reiškinius, nesvarbu ar tai būtų vogimas ar pagalba vargšam ir labdaringa veikla. Pačias vertybes Voltero tipo asmuo pasirenka iš visuomenės ir jas apdoroja šio proceso dėka, tad Voltero tipo žmogus gali turėti įvairias pažiūras, bet dėka stiprios vaizduotės ir moralės Voltero tipo pažiūros ir nuomonės visada bus pačios stipriausios, kategoriškiausios ir tvirčiausios lyginant su kitais tipais.
Voltero tipas dėka moralės proceso yra labiausiai linkęs į savotišką „fanatizmą“ ir veiklų padidintą „sureikšminimą“, „idėjiškumą“. Taip pat moralė kaip žodinės-garsinės atminties procesas prisideda prie kalbos nuspalvinimo papildomomis „spalvomis“. Dėka didelės vaizduotės ir moralės proceso Voltero tipo individai paprastai pasižymi pačia „spalvingiausia“ kalba iš visų tipų ir gebėjimu kurti „sparnuotas frazes“, „aforizmus“, išsireiškimus (pavyzdžiais galėtų būti airių rašytojas Oskaras Vaildas ir amerikonų rašytojas Markas Tvenas).
Dėl moralės proceso Voltero tipas turi padidintą polinkį dalyvauti visuomeninėje veikloje, kultūroje ir politikoje. Net būdamas visuomenėje mažuma Voltero tipas nesunkiai nukonkuruoja kitus tipus ir visuomeninėje, kultūrinėje ir politinėje plotmėje įgauna dominavimą. Voltero tipas dėka moralės yra pats visuomeniškiausias tipas. Moralė tampriai susijusi su visuomenės kultūra ir jos vertybėmis, tad dažnai moralės valdomam Voltero tipui tenka taikytis prie visuomenės daugumos ir jos pažiūrų, tad ne visada Voltero tipo žmonės būna tikrieji „maištininkai“ ir daugumos pažiūrų laužytojai, todėl bendra prasme moksle Darvino ir Linkolno tipai dažnai aplenkia Voltero tipą intavertiškumu ir opozicinio mokslo idėjomis (nors natūralu, kad visada yra išimčių).
Dėka moralės proceso filosofija ir su ja susijusios šakos yra absoliučiai dominuojamos Voltero tipo mąstytojų. Vienas pirmųjų „tikrų“ filosofų buvo Voltero tipo senovės graikų mąstytojas Aristotelis, kuris pirmasis padėjo pamatus moralės reiškinių nagrinėjimams (jo žymusis pirmtakas Sokratas buvo darvino tipo, o mokytojas Platonas platono tipo). Vakarų filosofija suklestėjo būtent dėl Voltero tipo filosofų idėjų – šiam tipui filosofijos srityje kiti tipai prilygti negali, todėl ne atsitiktinai Voltero tipas buvo pavadintas žymaus filosofo garbei.