Atskiros valios zonos turėjimas smegenyse individą padaro intravertu. Valios procesas būdingas darvino, ramzio, voltero ir linkolno tipams. Valia yra neintelektinis kairiojo pusrutulio vaizduotės procesas, kuris vyksta apatinėje momens skiltelėje:
Intravertas yra planingai ir sąmoningai individualių tikslų siekiantis individas. Intravertai pasižymi į individualią veiklą nukreiptomis asmeninėmis savybėmis. Valios procesas pirmiausia atsirado pas ramzio tipą ir buvo perduotos evoliucijos eigoje voltero ir linkolno tipams. Darvino tipas taip pat įgijo šią savybę:
Valios atskiras neprotinis vaizduotės procesas atsirado toje pačioje smegenų vietoje, kurioje ekstravertiški tipai turi simpatijų-antipatijų procesą, todėl savo prigimtimi valia yra analogiška simpatijoms-antipatijoms. Valia susideda iš ryžtingumo ir atkaklumo. Bendra prasme intravertas yra mažiau linkęs į bendravimą (ir lyginant su ekstravertais turi mažesnį susidomėjimą žmonių veidais), tačiau turi didesnį polinkį į individualizmą ir asmeninių tikslų kryptingą siekimą. Valios procesas (priklausomai nuo jos dydžio ir išlavinimo) suteikia „vidinės jėgos“ daryti individualius ir ryžtingus sprendimus (kurie dažnai gali prieštarauti daugumos nuomonei ar reikalauja iškęsti tam tikrus vidinius svyravimus ir situacijos sunkumus).
Valios ryžtingumas pasireiškia tuomet kai reikia priimti skubotą sprendimą, o sprendimo variantų yra daug. Ryžtingas žmogus nepasimeta, todėl pasirenka sprendimą kuris atrodo jam tinkamiausias ir ji ryžtingai vykdo. Ryžtingas žmogus gali laiku atšaukti sprendimą, jeigu jis jam pasirodo netinkantis, o jo trūkumai išaiškėja vykdymo eigoje.
Valios atkaklumas pasireiškia tuomet kai žmogus siekia ilgalaikio tikslo. Visuomet siekiant tikslą iškyla nemažai sunkumų ir kliūčių kurios trukdo įgyvendinti tikslą. Tuomet ir pasireiškia valios atkaklumas. Atkaklus žmogus siekia tikslo iki galo, nepaisant kokios kliūtys ir sunkumai pasitaikytu šio tikslo kelyje.
Valios dydis
Kiekybiškai stipriausią valią iš visų tipų turi ramzio ir linkolno tipo vyrai, nes šių tipų vyrų į kairę pakrypęs didelis nosies kaulas indikuoja didesnę kairę apatinės momens skilties pusę. Antroje vietoje pagal valios stiprumą yra ramzio ir linkolno tipo moterys, kurios turi vidutinio dydžio nosies kaulus. Trečioje vietoje yra darvino ir voltero tipai su standartiniu valios proceso dydžiu – darvino tipas turi mažą į kairę pasisukusį nosies kaulą, o voltero tipas turi vidutinį į dešinę pasisukusį nosies kaulą, kurie indikuoja mažiausią iš visų intravertų valios proceso dydį.
Valios ugdymas
Nors ir pats kiekybinis valios proceso dydis yra biologinio žmogaus tipo dalis, tačiau pati valia yra kokybiškai vystomas ir stiprinamas reiškinys. Nuolatinis tikslų siekimas ir sunkumų įveikimas stiprina valią ir kelia kokybinį jos aktvyvumą. Intravertams veiklos, sunkumų ir išbandymų vengimas silpnina asmenybę ir intelektą (analogiškai kaip ekstravertams asmenybė slopinama vengiant bendravimo).
Intravertų bendravimas
Natūralu, kad intravertizmas sumažina polinkį į bendravimą, tačiau tai nereiškia, kad psichiškai sveiki intravertai yra nebendraujantys žmonės ar kad jie galėtų visiškai atsisakyti bendravimo ir tai neatneštų rimtų pasekmių psichologinei būklei. Taip pat intravertizmas nereiškia, kad iš prigimties intravertas negali turėti gerai išvystyto bendravimo. Žinoma, kad lyginant su ekstravertais intravertas turi žymiai mažesnį poreikį bendravimui (todėl tarp intravertų žymiai dažnesni didelės savizoliacijos nuo visuomenės atvejai), tačiau absoliutus izoliavimasis yra labai žalingas. Bendravimo dažnumas taip pat gali priklausyti ir nuo kultūros – šalyse (ypač pietinėse), kuriose vis dar išliko stiprios šeimos ir gentinės kultūrinės tradicijos, ten paprastai intravertiniai tipai gali iš pažiūros atrodyti turintys labai didelį bendravimą (pvz.: ramzio ir voltero tipo asmenys pietų Europoje arba darvino tipo asmenys juodaodžių Afrikoje), bet lyginant su tos pačios kultūros ekstravertais šie tipai gerokai nusileidžia bendravime.
Ekstravertų valia
Nors ir ekstravertai neturi atskiro valios neintelektinio proceso, bet akivaizdu, kad nėra taip, kad ekstravertiniai tipai (nortonai, bronsonai ir platonai) absoliučiai neturėtų valiai būdingų savybių – šių tipų atveju valios funkcijas atlieka bendri vaizduotės pajėgumai, tačiau pats ekstravertų valingumas lyginant su intravertiniais tipais gerokai nusileidžia, tačiau ekstrovertai juos aplenkia labai kokybišku bendravimu ir kolektyvinio bendradarbiavimo savybėmis.