Bendravimo instinktai yra dėmesio neprotinis tarpasmeninių santykių procesas (neprotiniai procesai tiesiogiai neįtakoja intelekto). Bendravimo instinktai atsirado visų pirma pas voltero tipą ir evoliucijos metu buvo perduoti ir linkolno tipui.
Bendravimo instinktai pakeitė emocinių tipų regimųjų emocijų procesą ir vyksta toje pačioje srityje – kairiojoje pakaušio skiltyje:
Bendravimo instinktai yra atskiras tarpasmeninių santykių procesas, kuris sukuria santykį su asmenimis (meilę, pyktį, teigiamus santykius, vidutinius santykius ir pan.). Regimųjų emocijų sukuriami jaučiami jausmai asmenims yra pastovios prigimties, t.y. meilė, neapykanta ar draugiškumas juntamas vienodu stiprumu ir neturi kokybinės diferenciacijos (kaip regimųjų emocijų atveju). Bendravimo instinktai neigiamai suvokia 50% priešingos lyties žmonių. 25% priešingos lyties atstovų jaučia meilę (pusei jų jaučia seksualinę meilę), 25% priešingos lyties žmonių suvokia teigiamai. Bendravimo instinktai neigiamai suvokia 50% savo lyties žmonių, 25% savo lyties žmonių yra draugiškai suvokiama ir 25% savo lyties žmonių yra vidutiniškai suvokiama.
Visi draugiški santykiai tarp savo lyties instinktyvių tipų yra teigiamai draugiški, jie sudaro 50% visų teigiamų santykių. Tik su savo lyties emociniais ir psichologiniais tipais draugiški santykiai sudaro 25% visų teigiamų santykių, o kiti 25% sudaro teigiamus santykius be draugiškumo. Taip yra, todėl, kad psichologinis ar emocinis teigiamas suvokimas gali būti labai didelis ir labai mažas. Instinktais paremtas bendravimas yra labai jautrus ir turi gudrumo. Todėl tipams turintiems instinktyvų bendravimą yra skiriama 50% teigiamų santykių tarp savo lyties teigiamai suvokiamų instinktyvių tipų. Pavyzdžiui, Voltero tipo asmenys savo lyties linkolno atstovams, kuriuos teigiamai suvokia, skiria 50% draugiškų santykių, o savo lyties draugiškai suvokiamiems ramzio tipo atstovams 25% draugiškų santykių, o 25% ramzio tipo asmenų suvokia teigiamai be draugiškumo santykių.
Bendravimo instinktai jautriai reaguoja į tam tikrus priešingos lyties tipus. Voltero tipas nejaučia visiškai seksualinės meilės platono tipo moderistinėms moterims, o linkolno tipo vyrai nejaučia visiškai seksualinės traukos ramzio tipo moteriai. To pasėkoje voltero tipo vyrai vengia platonų moderisčių, o linkolno tipo vyrai vengia ramzio tipo moterų.
Bronsono optimisto draugų instinktas sukuria visus draugiškus santykius su savo lyties bronsono tipo atstovais, vidutinių santykių su savo lyties teigiamai suvokiamais bronsono tipo optimistais nebūna. Taip yra, todėl, kad ramzio tipo daugumos visuomenėje, kurioje atsirado voltero genotipas, buvo didelė mažuma bronsono tipo atstovų. To pasekoje ryšių turėjimas su bronsono tipu buvo prasmingas ir naudingas (dėl ypatingų kolektyvinių, fizinių ir psichologinių bronsonų savybių prie bronsono tipo privalo taikytis visi likę tipai). Šį instinktą tos paties lyties bronsono tipo optimistams paveldėjo ir linkolno tipas.
Voltero ir linkolno tipai vengia artimos draugystės su priešingos lyties optimistėmis, su kuriomis yra vidutiniai santykiai. Tuo tarpu su savo lyties optimistais bendravimas yra gan stiprus. Pavyzdžiui, linkolno tipo moteris labiau bendrauja su bronsonais moderistais ir su bronsonais depresyviaisiais, negu su bronsonais optimistais vyrais. Su bronsonais optimistais linkolnės moterys beveik neturi šeimų, nors ir seksualinė meilė egzistuoja. Inkstinktai jautriai reaguoja į tam tikras asmenybės kokybes.
Bronsonės moderistės instinktą turi tik Linkolno tipo vyrai, šis instinktas visus teigiamus santykius su bronsonėmis moderistėmis moterimis paverčia seksualine meile. Šis instinktas padėjo išgyventi Europoje susikūrusiam linkolno tipo vyrui.