Depresija suvokiama kaip ilgalaikė bloga nuotaika. Iš tikro bloga nuotaika kuri trunka ilgiau negu mėnesį yra vaizduotės ir nestabilios psichikos padarinys.
Depresija – kas tai per reiškinys? Bandydami analizuoti šį psichikos sutrikimą su mūsų turimomis ortodoksinės psichologijos žiniomis, mes sugebame pamatyti tik ligos pasekmes, tačiau priežastys vis dar lieka po 9 užraktais.
Klasikinės depresijos simptomai:
• Gyvenimo veikla, kuri džiugino, tačiau dabar jau nebeteikia malonumo;
• Spartūs kūno sudėjimo pokyčiai, besaikis valgymas, persivalgymas arba nesąmoningas badavimas, staigūs svorio pokyčiai;
• Sunku užmigti, kamuoja pastovi nemiga, jaučiamas pastovus mieguistumas;
• Emocinis nuovargis, dirglumas bei nepastovumas;
• Kaltės jausmas su savivertės praradimu;
• Dėmesio nebuvimas, kuris pasireiškia nesugebėjimu susikaupti;
• Blogos mintys, kurios veda prie savižudybės ir savęs žalojimo;
• Visiškas jėgų nebuvimas veikloje, nerimo epizodai susiję su užslopinta nuotaika;
• Pesimistinis ateities vaizdavimas;
• Bendravimo pasikeitimai, nenoras bendrauti;
• Neaiškūs, nemalonūs pokyčiai kūne;
• Bloga prislėgta nuotaika, kuri kartojasi diena iš dienos;
Bipolinės depresijos simptomai:
• Savęs ir savo jėgų pervertinimas;
• Poilsio ir miego poreikio sumažėjimas;
• Nuolatinis kikenimas ir plepėjimas;
• Ypatingai greitai besikeičiančios, padrikos mintys;
• Dėmesio ir koncentracijos nebuvimas;
• Nepamatuoti tikslai pervertinant savo galimybes;
• Rizika neįvertinant pasėkmių;
Manijos periodui praėjus, atsiranda klasikinės depresijos simptomai, taip vadinamas „psichinės pusiausvyros nestabilumas“, kuris laikui bėgant bando save „kompensuoti“. Nestabilumas turi savo specialius dėsningumus, kuriuos galima nuspėti ir kurie palaipsniui ateina esant tam tikroms išorinėms aplinkybėms.
Esant tokiam negiliam psichinių sutrikimų suvokimui, klasikinei medicinai yra labai patogu manipuliuoti simptomatika: skiriami antidepresantai, kurie stimuliuoja serotonino, dopamino ir noradrenalino veiklą (vadinamieji narkotikai be šalutinių požymių). Naudojama elektros traukulių ir šviesos terapija, pacientas gydomas psichoterapija. Vaistais suvaldžius stiprią depresiją, žmogus iš gydymo įstaigos grįžta į visuomenę, tačiau liga visados pasikartoja ir smogia dar stipriau. Kita vertus, antidepresantų vartojimas nėra saugus būdas šalinti psichologinius sutrikimus: gali atsirasti kitokių psichikos sutrikimų, dažnas savižudiškas elgesys. Netgi ir patyliukais visuomenės palaikomi „liaudies medicinos“ metodai, pasikalbėjimai ir psichoanalizės neduoda jokio tvirto, ilgalaikio efekto. Kokia strategija toliau naudojama esant tokiai situacijai? Tiesiog vieni vaistai pakeičiami kitais, terapijos keičiamos alternatyviomis. Pagerėjimas vyksta, tačiau labai laikinai ir tik tiek, kol neišsenka neuromediatorių atsargos. Todėl, kad nėra pašalinamos depresiją keliančios priežastys.
Kaip depresiją mato Tipų teorija?
Ne visų tipų ir psichologinių būsenų žmonės serga depresija – vienus tipus ši liga kamuoja labai stipriai, kitų ji nepaliečia. Kodėl? Kodėl gamta nevienodai sukūrė žmogų?
Depresija yra viena iš seniausių žmonijos ligų, kuri neaplenkė ir mūsų protėvių, gyvenusių prieš dabartinį žmogų. Tokie žmonių priešistoriniai tipai kaip homo erectus, homo heidelbergensis, homo helmei, kurie gyveno prieš ir prie tarpinio žmogaus, nortono tipo (homo neanderthal), turėjo įgimtą depresiją.
Tuometinio priešistorinio protėvio ką tik susiformavusi psichika negalėjo būti stabili dėl socialinio, techninio ir gyvybės saugumo nestabilumo. Tuo metu visuomenė nebuvo nei saugi, kultūringa ir susivokianti. Agresyvus elgesys buvo reikalingas norint išgyventi bendruomenėje. Nei žinios, nei asmenybė negalėjo būti visavertė. Stabiliai psichikai pasiekti reikėjo daug aukštesnės kultūros, kuri buvo galima prie bronsono ir vėlesnių tipų daugumos. (Tačiau reikia atminti, kad minimos sąlygos ir elgesys buvo labai senose žmogaus vystymosi stadijose. Dabartinėse gentinėse kultūrose egzistuoja labai aukšto lygio socialinis elgesys.)
Žmogus, kaip vienintelė gyvūnų rūšis, turi psichiką, tačiau su skirtingomis pasireiškimo galimybėmis: pas vienus žmones ji nestabili, pas kitus kintanti, dar pas kitus – nekintanti. Psichika formuojasi visuomenėje, ypatingą svarbą jos kokybėms daro vaikystėje įgyta patirtis ir išgyvenimai.
Kas yra psichika ir kas ją sudaro?
Žmogus vienintelis turi vaizduotę, kuri yra įvairių kokybių, jos gali būti įgimtos arba įgytos. Vaizduotė turi specifinius procesus, humorą ir ironiją, kurių pagalba apdorojami duomenys, kurie yra nelogiški, prieštarauji vieni kitiems ir nėra suderinami. Psichika, pasiremdama vaizduote, stabilizuoja nuotaiką ir intelektą.
Priešistorinė vaizduotė turėjo naują bendravimo savybę – bendravimo patyčias, kurios užima ketvirtadalį grynosios vaizduotės, kuri bazuojasi dešiniajame smegenų pusrutulyje. Neandertalietis, kaip ir kiti regimųjų emocijų tipai, matydamas žmogų, priklausomai nuo simpatijų, jį vizualiai modifikuodavo, suvokdavo teigiamai arba neigiamai, ar netgi sumenkindavo. Tai galima pavadinti neigiamu arba teigiamu žmogaus šaržavimu. Patyčios yra puiki ekstraverto bendravimo savybė, leidžianti linksmiau suvokti draugą ir skaudžiau sumenkinti priešą.
Konkrečiai patyčių sutrikimas vaizduotėje yra Depresija. Taigi, kuo pasireiškia patyčių sutrikimas vaizduotėje?
Esant sustiprintai patyčių gamybai, tiesiogiai keičiasi humoro ir ironijos pasireiškimo stiprumas. Kuo didesnės patyčios tuo labiau pasikreipia humoras ar ironija. Ir atvirkščiai, humoro ir ironijos dominavimas didina patyčias taip pat.
Depresiją turintis žmogus turi didesnį už vidutinį humorą ir stiprias patyčias. Kokybiškai depresiją galima suskirstyti taip:
• Jei vaizduotėje dominuoja juokas, tai žmogus turi klasikinę depresiją, tipų teorijoje ji vadinama pasyviąja depresiją;
• Jei vaizduotėje dominuoja ironija, tai žmogus turi bipolinę depresiją (maniakinę depresiją), tipų teorijoje ji vadinama aktyviąja depresiją.
Jeigu elgesyje didėja patyčios, humoras ir ironija, atitinkamai stiprėja depresija, kuri gali būti skirstoma į lengvą, vidutinę ir stiprią:
Lengvos formos depresija nėra liga, greičiau įprastas žmogaus elgesys. Pats žmogus, turintis tokią formą, laiko save sveiku;
Vidutinė depresija jau yra laikoma liga, pats žmogus mato savo problemą. Priepuoliai nėra ypatingai dažni, tačiau akivaizdūs;
Stipri depresija yra labai sunki liga, kartais prilygstanti stipriai šizofrenijai. Žmogus praranda savikontrolę, kuri dažnai pasireiškia agresyviu fiziniu ir psichologiniu smurtu. Tuomet liga pradeda valdyti patį žmogų. Stiprios depresijos atveju, patyčių ir humoro lygis būna pats aukščiausias. Priepuoliai tampa gyvenimo palydovu, kuriuos reikia išmokti maskuoti.
Ramzio tipo žmonės platonų visuomenėse turi sunkią depresiją. Kaip pavyzdys sunkios depresijos yra aktorius Rowan‘as Atkinson‘as, liaudyje vadinamas „ponu Bynu“.
Mimikos rodo perkrautą vaizduotę, dirbančią ties nesąmonių kūrimu ir „durniavimu“.
Šis aktorius sugeba išnaudoti savo patyčias ir didelį humorą, kaip sportininkas sugeba panaudoti savo ištreniruotų raumenų jėgą.
Labai sunkios bipolinės depresijos išraiška.
Gerai matoma žvilgsnio asimetrija, reiškianti regimųjų sričių netvarkingą veiklą.
Depresijos laipsnio gradavimas
Kuriant tipų teoriją buvo nustatytas žmogaus humoro ir psichikos ryšys. Stabili psichika turi arba mažą, arba vidutinį humoro lygį. Nestabilioje psichikoje, kurioje humoras yra didesnis už vidutinį, pradeda reikštis viena iš jo savybių – juokas arba ironija. Didesnis humoras už vidutinį lemia nestabilią psichiką ir neproporcingą intelekto naudojimą.
Kikenimas, būdingas pasyviai psichikai.
Žmogus, vienintelis iš visų gyvūnų šioje žemėje, turi psichinius sutrikimais. Kiti gyvūnai turi tik tam tikras neurozės formas, kurios yra susijusios tik su nuotaikos ir dėmesio sutrikimais. Nuotaikos sutrikimai nėra psichiniai sutrikimai, nors jie sutrikdo elgesį ir sukuria tam tikras intelekto neurozes, tokias kaip neadekvati reakcija, padidinta baimė, agresija ar kokios nors intelekto savybės slopinimas.
Nereikia maišyti dėmesio sutrikimų su depresija, kuri yra sutrikusios pusiausvyros išraiška. Sutrinkant dėmesiui, sutrinka nuotaika ir padidėja jautrumas, susirgus depresija, padidėja patyčios ir sutrinka vaizduotės pusiausvyra. Sunkėjant depresijai, pusiausvyra tarp juoko ir ironijos darosi neproporcinga. Depresija paveikia nuotaiką ir žmogaus fiziologiją, todėl jai stiprėjant sutrinka miegas, nuotaika, apetitas ir t.t. Bet daugiausiai pasikeičia pati asmenybė ir jos bendravimas.
Dabar pažiūrėkime, kaip šį visame pasaulyje išplitusį sutrikimą supranta tipų teorija. Jeigu dabartinė psichologija depresiją supranta kaip nuotaikos sutrikimą, tai tipų teorija ją supranta kaip vaizduotės sutrikimą. Depresija ir šizofrenija yra vaizduotės sutrikimai, kurie asmenybę adaptuoja prie netinkamų sąlygų, į kurias įeina tiek fizinis, tiek psichologinis diskomfortas, pavyzdžiui, netinkami tarpusavio tipų santykiai, kolektyvas, gyvenamoji aplinka, veikla, gyvenimo būdas.
Pažvelkime, kaip depresijos sunkumo paveikslėlis atrodytų pagal tipų teoriją.
Sunki manija – hyper ironija ir labai didelis juokas su hyper patyčiomis;
Vidutinė manija – labai didelė ironija ir didelis juokas su labai sunkiomis patyčiomis;
Hipomanija – didelė ironija ir šiek tiek didesnis juokas už vidutinį su didelėmis patyčiomis;
Normali psichika – mažas juokas lygus mažai ironijai arba vidutinis juokas lygus vidutinei ironijai;
Lengva depresija – didelis juokas ir šiek tiek didesnė ironija už vidutinę su didelėmis patyčiomis;
Vidutinė depresija – labai didelis juokas ir didelė ironija su labai sunkiomis patyčiomis;
Sunki depresija – hyper juokas ir labai didelė ironija su hyper patyčiomis.
Kaip matome, didėjant humoro savybėms ir pakintant jų pusiausvyrai, didėja depresija ir patyčios. Todėl žmogus įgauna geresnį prisitaikymą prie blogų psichologinių sąlygų. Didelis humoras kompensuoja prieštaravimus, didelės patyčios padaro žmogų labiau bendraujantį ir geriau apsiginantį.
Pasyvi ir aktyvi depresija
Bipolinė depresija arba ironijos dominavimas sukuria aktyvią psichiką, o juoko dominavimas sukuria pasyvią psichiką, kitaip vadinamą tradicine depresija.
• Pasyvios psichikos žmonės, priklausomai nuo depresijos laipsnio, daug juokiasi, aktyvios psichikos žmonės – ironizuoja. Toks elgesys ypatingai gerai pasimato kolektyvuose, kada aktyvios psichikos žmonės, būtent regimųjų emocijų tipų, atvirai naudoja tam tikrų asmenų trūkumų išryškinimą kaip menkinimo ir valdingumo priemonę;
• Pasyvios psichikos žmonės daro labai dideles nuolaidas ir ignoruoja situaciją, aktyvios psichikos aštrina situaciją;
• Pasyvi ir aktyvi psichika yra pagrindas biseksualumo ir homoseksualumo orientacijai, bet dauguma depresiją turinčių žmonių turi tradicinę orientaciją, nulemtą biologinės lyties.
Pasyvios psichikos homoseksualai. Mimika išsiskiria labai ryškiu, savotišku „saldumu“, žmogus atrodo geras ir nuolaidus.
Patyčios pasąmonėje kuria kito žmogaus teigiamą ir neigiamą modifikavimą, priklausomai nuo tarpasmeninių santykių su tuo žmogumi. Sumenkinimas vyksta iškraipant žmogaus veidą, sukuriant žmogaus vizualinį personažą panašų į šaržo. Vaizduotės patyčios reikalingos asmeninio pasitikėjimo kūrimui ir asmenybės stiprinimui, būtent asmeniniam išaukštinimui ir dominavimui prieš kitą.
Bipolinis valdingumas
Didelė depresija veikia žmogaus tarpasmeninius santykius, asmenybė tampa priešiškesnis aplinkiniams žmonėms: nebevengiama priešiškos aplinkos, nebijoma konfliktų, nevengiama bendravimo su blogais tipų ir tarpasmeniniais santykiais. Depresiją turintis žmogus nebijo nesisusipratimų ir pats juos kuria, tai priklauso nuo depresijos aštrumo.
Sutrikimo eigoje atsiranda bipolinis valdingumas, ypatingai ši forma išryškėja bronsono tipo moterims.
Žemesnio intelekto bronsono tipo moteris tampa vadove, kuri mato kitų žmonių trūkumus, juos ne tik pastebi, bet ir eskaluoja, išnyksta savo pačios trūkumų ir intelekto galimybių vertinimas. Bipolinis pasitikėjimas bronsono tipo moteriai atveria valdžios ir dominavimo galimybes. Verta paminėti, kad pas šio sutrikimo moteris pastebimai pakinta bendravimas: jis tampa „vienpusis“, su pašnekovu nepalaikomas abipusis kontaktas, žvilgsnis dažnai nukreipiamas į „lubas“. Toks bendravimas greičiau primena energetinį vampyrizmą, negu abipusiškai naudingą apsikeitimą informacija ir įspūdžiais. Tokia moteris nori žūtbūt padaryti savo temą esmine, svarbiausia, o į pašnekovo kalbėseną yra reaguojama minimaliai, tik tiek, kad dalyvis suprastų, kad jis dalyvauja pokalbyje. Suvokiant didelę depresiją, pasidaro akivaizdu, kodėl atsiranda tokių moterų, kurios pradeda rengtis kaip vyrai, naudoja šaltą ir grubų elgesį, ir netgi pradeda fiziškai auklėti vyrus. Bipolinio valdingumo bronsonė šeimoje tampa savotišku diktatoriumi, kuri įsakinėja, nurodinėja, ir priverčia vyrą elgtis taip, kaip ji pageidauja.
Iliustracijos „vyras po padu“.
Maža bronsono tipo mergaitė užgaulioja kitus vaikus, tyčiojasi, mato jų trūkumus. Todėl grupėje tokia mergaitė turi privalumų, kurių neturi kiti vaikai. Panaudojus regimąsias emocijas bei depresiją su patyčiomis, ji gali įbauginti žmones, juos paveikti. Savo trūkumų nematymas kuria pasitikėjimą savo jėgomis. Kadangi bronsono tipas yra pats kolektyviškiausias ir labai gerai jaučia savo tipą, jo kolektyvų daugumoje būdingas stiprus mobingas, ypatingai kitų tipų atžvilgiu.
Bipolinė vieno tipo lyderystė padaro bronsono tipą dominuojančiu tarp moterų. Depresija tampa labai stipriu ginklu ir privalumu tarp valdžios ir lyderystės.
Dominuojančios moters kūno kalba.
Tipai ir depresija
Polinkis į depresiją yra paveldimas, todėl tipai, kurie turi paveldėtą polinkį į šizofreniją, depresija neserga.
Žmogaus psichika yra labai stabili, todėl norint pereiti į depresiją, reikia turėti tam tikras sąlygas. Iš septynių genotipų į depresiją polinkį turi tik penki genotipai:
Nortono genotipas;
Bronsono genotipas;
Ramzio genotipas;
Platono genotipas;
Darvino genotipo moteriškoji pusė;
Nortono ir ramzio tipui silpna depresija yra įgimta.
Platono ir Bronsono tipams depresija pasireiškia prie blogų asmenybės formavimosi sąlygų. Bronsono ir Platono tipams depresija išnyksta, jeigu išnyksta veiksniai sukeliantys depresiją, šių tipų žmonės iš lengvos depresijos pereina į optimizmą. Platono tipo visuomenėje, ramzio tipas turi labai sunkią depresiją, išimtiniais atvejais galima vidutinė depresija. Ramzio tipo visuomenėje platonui galioje tie patys dėsniai. Blogi tipų santykiai galioja tada, kai yra du nesuderinami tipai (nesutinkantys asmenybės elementai). Tai puikiai matosi humoro šou sferoje. Lietuvoje ramzio tipo įžymybės yra vieni humoristai. Kodėl tipas, kuris turi blogiausius tipų santykius, turi didžiausią juoką arba ironiją? Kodėl didėjant depresijai, visuomenėje vis labiau vertinama tokia savybė kaip juokas? Kodėl vis intensyviau naudojamos pašaipos, juokeliai, populiarėja įvairūs „meme“, o humoristai yra laikomi laimingais žmonėmis?
Garsiausieji Lietuvos humoristai. Iš kairės į dešinę: Mantas Stonkus – Ramzio tipo, Mantas Katleris – Linkolno tipo bei Justinas Jankevičius – Bronsono tipo.
Šie klausimai atsako į depresijos, juoko ir ironijos klausimą, taip pat parodo, kad depresija stiprėja blogomis intelekto ir bendravimo sąlygomis. Prastas susišnekėjimas ir sudėtingi santykiai aštrina depresiją ir jos pasekmės.
Žmogus, turintis stiprią depresiją, esant trumpalaikėms sąlygoms, nuo kurių didėja humoras, gali patirti cikliškas psichozes. Priepuoliai gali įvykti ir konflikto metu, taip pat jeigu ekstravertas labai mažai bendrauja su žmonėmis. Depresijos psichozes gali sukelti vaizduotę veikiantys haliucinogenai, apsinuodijimas vaistais ir maistu, kai cheminės medžiagos ilgai veikia centrinę nervų sistemą.
Kitos depresijos formos
Pogimdyvinė depresija yra laikina psichozės būsena, kurią moteris patiria atsiradus įvairiems sunkumams, atsirandantiems po gimdymo. Pogimdyvinė depresija neatsiranda per trumpą laiką, tik išryškėja jau sergant vidutine ir sunkia depresija. Gimdanti moteris patiria labai didelius sąrėmių skausmus, ilgalaikę nemigą, o susikuriantys fiziologiniai ir psichologiniai sunkumai trikdo vaizduotės darbą, o tai didina humorą ir patyčias. Sveikos psichikos moteriai tokie sunkumai nėra didelis išbandymas, psichika greitai su jais tvarkosi: pablogėja nuotaika, atsiranda šiek tiek didesnis humoras, dėmesys pastebi daugiau neigiamų dalykų, išryškėja silpna nemiga, kuri netrikdo psichikos. Pas sveiką moterį yra labai didelis psichinis vaizduotės rezervas. Turint vidutinę ir sunkią depresiją, didėjant sunkumams, moteris naudoja humorą ir neigiamą nuotaiką, todėl viršinus psichikos ir dėmesio kompensacinę ribą, vaizduotė perdega ir prasideda psichozės procesas. Tokia moteris pradeda blogai elgtis su savo kūnu, išnyksta motinystės instinktas, pririšimas prie vaiko, sutrinka ateities planavimas.
Tam, kad tai neįvyktų, reikia žinoti moters psichikos būklę. Būsimoji gimdyvė turi fiziškai ir psichologiškai ruoštis gimdymui. Moters vyras ir moterį supanti aplinka turi padėti moteriai, palaikyti ją gimdymo metu ir po jo.
Dar viena depresijos forma yra valgymo sutrikimai. Dažniausiai valgymo sutrikimai, anoreksija ir bulimija, atsiranda dėl depresijos, bet būna atvejų, kai griežtos dietos, svorio metimo fanatizmas, ilgi ir dažni gydomieji badavimai gali iššaukti depresiją. Noras atrodyti liekniau gali iškreipti vizualinę sistemą ir pažeisti vaizduotę, todėl anoreksija sergančiam žmogui savo kūno vertinimas sutrinka. Liekna mergina mato save kaip nutukusią.
Išvaizdos depresija, kuri dažnai nutinka žmonėms, kurie siekia būti panašūs į animacinius veikėjus, vaikystėje naudotus žaislus arba įvairias garsenybes. Gamintojai siekdami didesnių pardavimų, sukuria lėles, kurios turi asimetrinius veidus ir idealizuotus, neegzistuojančių formų kūnus. Dirbtinai sukurti žaislai veikia vaiko sąmonę, kuri bando siekti tobulybės arba kitaip supanašėti su žaislų personažais, pavyzdžiui, mergaitės nori barbės veido ir barbės liemens. Netinkamų formų žaislai neigiamai veikia žmogaus psichiką ir tai gali būti viena iš depresijos priežasčių. Žmonės, kurie pasidaro operacijas, kurios tapatina juos su animaciniais herojais, dažniau patiria kitų žmonių patyčias ir neigiamas emocijas. Vienas iš masinių išvaizdos depresijos reiškinių yra iš Japonijos kilęs „cosplay“ (kostiumų žaidimas), kuomet žmonės persirengia ir mimikuoja įvairių animacinių serialų personažus.
Visos šios situacijos siejasi su sutrikusiu savęs vertinimu.
Tap pat pastaruoju metu labai smarkiai paplito naujas fotografavimo būdas – asmenukės (angl. selfie). Iš pažiūros atrodo, kad tai tėra smagus laisvalaikio ir saviraiškos būdas, tačiau psichologai turi visa kitą nuomonę – asmenukės yra susijusios su stipriu narcisizmu, išreikšta priklausomybe, kūno dimorfiniu sutrikimu ir pasitikėjimo savimi trūkumu.
Religinio pobūdžio depresija. Ši depresija yra pavojinga tiems tipams, turintiems intuicijos elementą, kuris valdo intuiciją. Kitaip tariant, žmogus, kurio intuicija (cheminė atmintis) yra asmenybės pagrindas, negali slopinti intuicijos ir užsiimti idealizmu, subjektyviu idealizmu, religija, NSO, sąmokslo teorijomis, kurios turi mistinį, neįrodytą pagrindą. Tikintis bronsono tipo žmogus turi depresiją, kuri gali pasireikšti visokiomis formomis: nuo religinio fanatizmo iki įvairių įrodinėjimų ir religinių absurdų. Toks žmogus dėl religijos gali žaloti savo kūną, fanatiškai maitintis, konfliktuoti su kitais žmonėmis. Psichozės būsenoje yra galimos haliucinacijos, kurios yra susijusios su jo praktikuojamos religijos idealais. Religinės praktikos ir pasaulėžiūra yra ypatingai pavojinga darvino tipo vyrams, kadangi jų asmenybė turi pačią stipriausią intuiciją iš visų tipų. Pavojingas darvino tipo reakcijas į religiją įrodo neseniai vykę išpuoliai Prancūzijoje:
Šie trys vyrai yra darvino tipo, turintys labai sunkią šizofreniją. Moteris yra bronsono tipo, akivaizdžiai matomas labai pasyvus, pesimistinis žvilgsnis, išreiškiantis sutrikusią dėmesio koncentraciją.
Seksualinio pobūdžio depresija. Kaip bebūtų keista, tačiau paveldima fiziologija nevaidina galutinio vaidmens žmogaus seksualumo apraiškose. Žmogaus seksualumas, kitaip tariant lytis, yra valdoma psichikos, kurią sudaro vaizduotė. Žmogaus psichika (vaizduotė) žmogui sukuria išorinį ir psichologinį lytinį elgesį: manieras, mimiką, eiseiną ir lytinį suvokimą. Gyvulio lyties pagrindas yra fiziologija, tačiau žmogui – psichika. Tai reiškia, kad psichinė ir biologinė lytis gali skirtis ir būti netapačios. Nedidelė dalis žmonių, kuri turi depresiją, pasirenka homoseksualias pažiūras. Biseksuali psichinė lytis priklauso nuo vaizduotės pusiausvyros.
Kaip buvo minėta, aktyvi ir pasyvi psichika sudaro tolimesnį pagrindą homoseksualumo apraiškoms: žmonės, kurie turi juoko dominavimą vaizduotėje bus pasyviais homoseksualais, nepriklausomai nuo biologinės lyties. Žmonės, kurie turi ironijos dominavimą bus aktyvūs homoseksualai, taip pat nepriklausomai nuo biologinės lyties.
Jeigu žmogaus vaizduotė yra stabili, neperžengianti pusiausvyros ribų, žmogus negali pasirinkti homoseksualumo, tačiau tai negalioji Platono tipui. Homoseksualioji ir biseksualioji orientacija yra sudėtingesnė ir reikalauja daugiau psichinių – vaizduotės resursų negu tradicinė orientacija, kuri remiasi biologiniu ir psichiniu lyties suvokimu. Homoseksualios ir biseksualios pažiūros palaiko depresiją, nes skatina arba juoko, arba ironijos procesus vaizduotėje. Pavyzdžiui, Bronsono tipas gali turėti labai stiprią depresiją, kurios viena iš priežasčių gali būti homoseksualios ar biseksualios pažiūros. Norint panaikinti arba bent minimalizuoti depresiją, asmuo turi būtinai pereiti iš homoseksualios orientacijos į tradicinę.
Grįžtant prie Platono tipo: šiuo atveju tai vienintelis tipas, kuris gali turėti pasirenkamą homoseksualumą, taip nesukeldamas jokios depresijos. Kokia yra šio fenomeno priežastis? Platono tipas, kaip asmenybės elementą turi girdimąją atmintį, kuri gali talpinti bet kokias, net ir ne visai suderinamas pažiūras. Platono tipui bet kokios pažiūros, tame tarpe ir idealistinės, nedaro jokios neigiamos įtakos. Girdimoji atmintis, kaip asmenybės elementas, sukuria kitokį elgesį negu vaizduotė ar intuicija. Platono tipo žmonės dėl depresijos įgauna biseksualumą, kuris nėra pasirenkamas, bet įgaunamas. Depresyvūs platonai yra 100% biseksalūs, tačiau ddidelė dauguma biseksualų nėra turėję homoseksualių santykių ir net nežino savo biseksualumo.
Kolektyvinio smurto depresija arba mobingas. Dažnai žmonės, kurie turi aktyvią depresiją, siekdami naudos ir kovodami su savo priešais, panaudoja psichologinį smurtą prieš žmones, kuriems pavydi ar tuos, kurie jiems nepatinka arba vedami piktų patyčių kėslais. Aktyvioji depresija gali būti naudojama žmonėms, su kuriais yra vidutiniai arba neigiami santykiai. Mobingą gali praktikuoti ir kitų psichinių ir asmenybės sutrikimų žmonės, bet bipolinis sutrikimas tiesiog idealiai veikia mobingo atveju, nes žmogus turintis depresiją net tarp idealių sąlygų gali sukurti neigiamus reiškinius ir psichologinius sunkumus. Patyčios ir humoras yra pavojingiausias ginklas prieš kolektyvinio psichologinio smurto auką. Bronsonų kolektyvuose, kuriuose yra voltero tipo atstovų, dažnesni mobingo atvejai. Norint nestiprinti depresijos, reikia neužsiimti psichologiniu smurtu socialiniame gyvenime, kuris žaloja pačio žmogaus psichiką ir to, kuris yra auka.
Alkoholinė depresija. Etilo alkoholis yra vienas iš stipriausių depresantų, nes jis naikina smegenų neuronus, blogina bendrą sveikatą ir keičia žmogaus išvaizdą. Dažnai piktnaudžiaujant alkoholiu smunka žmogaus gebėjimai ir intelektas, prastėja socialiniai įgūdžiai. Alkoholikai praranda veiklą ir artimus žmones, sukuria labai pavojingas sąlygas artimiesiems ir sau. Psichika bando visa tai stabilizuoti bloga nuotaika ir dideliu humoru. Todėl alkoholikai patiria didelius sunkumus, dėl alkoholio vartojimo pasekmių ir nepakeliamos depresijos dažnai pakelia ranką prieš save. Ant alkoholinės depresijos dažnai „užsirauna“ įžymybės, vienas iš jų buvo garsus aktorius bronsono tipo Vytautas Šapranauskas.
Depresija ir žmogaus išvaizda
Pasyvios depresijos žmogaus vedas išoriškai atrodo labai švelnus, balsas pasyvus, nuolankus, veido mimika dažnai besijuokianti. Toks žmogus kelia juoką, užuojautą, jo išvaizda ir kūno kalba neatrodo grėsmingai, susikuria švelnaus ir mielo žmogaus iliuzija. Toks žmogus nėra reiklus, dažniau taikosi prie kitų.
Seksualiniame gyvenime tradicinės depresijos žmogus turi mazochizmo. Natūraliai jo psichikai priimtina būti auka, atsiranda šioks toks silpnumo jausmas stebint šios būsenos žmogų. Kodėl tai vyksta?
Todėl, kad vaizduotė į bet kokios formos smurtą ar neigiamą reiškinį reaguoja juoku. Juokas nesuteikia jėgos ir leidžia kitam žmogui ar žmonių grupei laikyti pasyvios depresijos žmogų silpnesniu.
Aktyvi depresija (bipolinės depresijos forma) suteikia žmogui grėsmingo, įsitempusio, pikto, žiauraus, energingo, rimto žmogaus veido bruožų. Į kiekvieną reiškinį žmogus gali reaguoti su padidinta ironijos doze, kuri žmogaus elgesį padaro grėsmingu. Žmogus geriau kontroliuoja padėtį ir veikloje būna ne pasyvokas, bet hiperaktyvus. Toks žmogus gesina juoką dominuojančia ironija, todėl geriausiai mato kitų žmonių trūkumus.
Žmogaus veido mimikos, turinčio aktyvią depresiją.
Bipolinę depresiją turintis žmogus yra linkęs į dominavimą: seksualiniame gyvenime yra aktyvus, o kartais net ir sadistiškas. Dažnai mes girdime, kad moteris ar vyras pakišo po padu savo antrąją pusę, jis ar ji nelinkus(-ęs) nusileisti ir dominuoja santykiuose. Svarbu atminti, kad aktyvios depresijos žmonės vienoje šeimoje pykstasi dažniau, negu turintys aktyvią ir pasyvią psichiką. Kita vertus, pasyvios psichikos žmonių santykiai suyra dažniau, negu aktyvios ir pasyvios psichikos: vienas iš poros pastoviai nusileidžia ir juokiasi, o kitas ironizuoja ir dominuoja. Tokiu atveju vyksta psichikos kompensavimas, kuris kuria pusiausvyrą.
Depresija ir lytis
Dėl įgimtų skirtumų, moterys ir vyrai turintys depresijos sutrikimą elgiasi skirtingai. Vyrai daugiau prieš save naudoja savižudišką elgesį, dažnai vyrų depresija būna nukreipta prieš save (alhoholizmas, narkomanija), moterys depresiją reiškia išorėje ir bendravime. Vyriškoji depresija yra pastovesnė už moteriškąją dėl fiziologinio pastovumo. Moterims serotonino kiekis priklauso nuo lytinių hormonų pusiausvyros – estrogenų ir progesterono.
Todėl dauguma moterų, turinčių bipolinį sutrikimą, tam tikromis dienomis būna nekontroliuojamos. Tuo metu aplinkiniams prasideda kaltinimai, žeminimai, vadovavimai, pašaipos, ironijos, neracionalus elgesys, savikritikos išnykimas, savęs gailėjimasis, ateities nematymas, trukumų išreiškimas, psichologinis smurtas.
Bronsono tipo bipolinės depresijos moterys, dėl asmenybės intelektinių ir neintelektinių savybių tampa lyderiaujančiomis ir mažiau save kritiškai vertinančiomis. Ramzio tipo vyrai, turintys biopolinį sutrikimą, tampa gerais lyderiais, kurie valios pagalba gali geriau reikalauti, sutelkti žmonių komandą bendram darbui arba „padaryti neįmanomą“.
Depresijos gydymas
Nortono ir ramzio tipams, turintiems valdomas regimąsias emocijas, depresijos išgydyti neįmanoma – šie tipai gali tik sumažinti depresiją iki mažos depresijos. Bronsono ir platono tipams, depresija priklauso nuo sąlygų, kuriomis jie auga ir gyvena. Pasikeitus sąlygoms, depresija gali išnykti ir pereiti į optimizmo būseną. Depresijos gydymas antidepresantais problemų neišsprendžia nes nekeičia sąlygų, sukėlusių depresiją.
Antidepresantai tapo milijardiniu pajamų šaltiniu, todėl depresijos skatinimas tarp jaunų žmonių tiesiog padidėjo kelis kartus. Geriausias depresijos gydymo būdas yra jos suvokimas ir depresijos priežasčių šalinimas. Norint pereiti savo susikurtus barjerus ir sąlygas reikia nemažai laiko. Keičiant gyvenimo būdą galima atsikratyti depresijos sumažinant ją ir pereiti į optimizmą.
Mokslininkai prabilo apie depresijos naudą
Autoriai:
Liutautas Mituzas
Martynas Jermolajevas