Tai viena iš naujausių atminties rūšių, kuri užsiima garsų bei žodžių prasmės apdorojimu ir saugojimu. Girdimoji atmintis kaupia tiek sąvokas tiek garsus. Girdimoji atminties zonos dydis atsispindi smakro dydyje (geriausiai matosi žiūrint į asmenį iš šono). Girdėjimo zona yra smilkinių skiltyse.
Tipai turintys didelę girdimosios atminties zoną yra Bronsono, Ramzio, Platono (išskyrus Darvino genotipo Platono tipo moteris), Voltero ir Linkolno tipai. Darvino genotipo (tiek Darvino tipo vyrai, tiek Darvino genotipo moterys) ir Nortono tipo asmenys turi mažą smakrą ir to pasėkoje mažą girdimosios atminties zoną. Didelę grynąją girdimąją atmintį turi ne visi išvardinti tipai kurie tyri didelę girdimąją zoną (nes jos pajėgumai gali būti išnaudojami neprotiniams procesams, kurie susilpnina bendruosius girdimosios atminties pajėgumus). Voltero tipas dešinėje girdimosios atminties zonoje turi specializuotą girdimosios atminties procesą Moralę. Girdimosios atminties asmenybės elementą turintis Platono tipas turi adaptyvias konformistines pažiūras. Dėl girdimosios atminties asmenybės elemento Platono tipui būdingas didesnis pažiūrų paslankumas ir jų prisitaikymas prie visuomenės daugumos, taip pat tai suteikia Platono optimistams ir depresyviesiems individams tolerantiškumo savybes (tik Platonas moderistas dėl didesnio vizualumo nepasižymi tolerantiškumu).
Girdimoji atmintis nesukuria pažiūrų stiprumo ir skirtingai negu intuicijos ar vaizduotės savybės yra linkusios nedaryti priimamos informacijos analizės (intuityvios arba vizualinės) ir ją tiesiogiai absorbuoti. Girdimoji atmintis yra idealiausia propagandos ir visuomeninių reiškinių įsisavintoją.
Muzikalumo sugebėjimas yra tiesiogiai susijęs su didele girdimąja atmintimi, didelę girdimąją atmintį turintys tipai labiausiai yra pasižymėję muzikoje ir jos kūrime. Voltero ir Darvino tipams stipri muzikinė veikla sukelia psichines ligas, nes Darvino ir Voltero tipų garsinės atminties aparatas per silpnas (darvino tipas turi įgimtą mažą girdimąją atmintį, o Voltero tipo didelė dalis muzikai skirtos girdimosios atminties yra panaudojama moralinių reiškinių suvokimui).
Žmonės, kurie turi didelę garsinę atmintį turi didelius gabumus kalbai ir sritims susijusiomis su kalba. Mokinimasis mokinimosi įstaigose dažnai visiškai tiesiogiai priklauso nuo išlavintos didelės girdimosios atminties, nes jos pajėgumai naudojami informacijos įsiminime, matematinėse operacijose ir operacijose su simboliais.
Dažnai tipai, kurie turi didelę girdimąją atmintį išstumia iš mokslo tipus, kurie turi mažą girdimąją atmintį, nes jie geriau mokosi ir įsisavina tekstinę informaciją bei jiems geriau sekasi atlikti grynąsias matematines operacijas (matematika pagrinde atliekama pasitelkiant girdimąją atmintį).